Darbuotojo šeimos pagausėjimui turi ruoštis ir darbdavys: išskyrė būtinus namų darbus

Naujienas apie į šį pasaulį ateinantį vaiką lydi džiaugsmas ir kuo geriausios emocijos. Visgi, tuo pačiu atsiranda ir nemažai galvos skausmo: vaiko kambario įrengimas, tėvystės pamokos ir klausimai, ko nereikėtų pamiršti darbe prieš išeinant vaiko priežiūros atostogų. Į šeimos pagausėjimą rimtai reikėtų pasižiūrėti ir darbdaviams, nes, kaip rodo statistika, nesant pakankamo įdirbio, darbuotojai kartais į darbovietę ir nebesugrįžta. 

Iniciatyva – darbdavio rankose

Pasirūpinti darbuotoju, kuris iškeliauja į vaiko priežiūros atostogas, reikia dar gerokai prieš joms prasidedant. Kaip tyrimu, kurio metu pernai apklausta 800 moterų, atskleidė darbdavio identiteto strategės Asta Mikalajūnienė, Justina Darulytė ir Miglė Narbutaitė, net 7 iš 10 darbuotojų, per paskutinius metus buvusių vaiko priežiūros atostogose, keitė ar planuoja keisti darbovietę. Panašu, dalis tokio elgesio lyg užprogramuota dar tik ruošiantis vaiko atėjimui į šį pasaulį. Kaip parodė Didžiojoje Britanijoje „Major Players“ ir „Bloom UK“ atliktas tyrimas, net pusė pirmąjį nėštumą patiriančių tėvų nerimavo ir nežinojo, kaip šią naujieną pranešti vadovui. Tarp besilaukiančiųjų antrą kartą nerimo buvo dar daugiau – taip jautėsi net trys iš keturių.

„Strategijų, kaip pagerinti darbuotojų patirtį dar prieš prasidedant vaiko priežiūros atostogoms, yra įvairių, bet bendri principai ir taisyklės pritaikomos daugumoje darboviečių. Visų pirma, darbdaviai turėtų nusistatyti ir iškomunikuoti aiškų darbuotojo išleidimo procesą. Taip pat būtina užpildyti „Išėjimo į vaiko priežiūros atostogas formą“ ir pasiruošti darbų perdavimo dokumentą. Nėra vienos teisingos pastarojo dokumento versijos – jis skirtas paruošti komandą pokyčiui, pavaduojančiam asmeniui įvardinti kasdienes užduotis, einamuosius projektus, jų eigą ir kitą svarbią informaciją“, – teigia ERGO personalo ir administravimo departamento vadovė Aistė Lapinienė.

Darbdavys taip pat turėtų inicijuoti galutinį veiklos vertinimo pokalbį, paraginti darbuotoją nepamiršti nustatyti automatinio atsakiklio, informuojančio apie jo atostogas. Darbuotojas savo ruožtu turėtų grąžinti įmonei priklausantį inventorių.

Itin svarbu – palaikyti ryšį

Nors esant vaiko priežiūros atostogose apie darbą galvoti nei norisi, nei tam lieka laiko, tačiau bendravimas su darboviete šiuo laikotarpiu – itin svarbus. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad net 2 iš 3 darbuotojų tuo metu norėtų palaikyti reguliarų ryšį su darbdaviu, tačiau to klausiama vos kas dešimto.

„Mūsų darbuotojai, jei to pageidauja, yra kviečiami į įmonės šventes ir komandos formavimo renginius, išorinius ir vidinius mokymus. Prižiūrint naujagimį atvira išlieka įmonės mokymų platforma, nes svarbu atnaujinti savo įgūdžius ir žinias, vėliau tai padeda sėkmingiau įsilieti į darbus. Taip pat darbuotojai kviečiami į susitikimus, strategines sesijas, rezultatų aptarimus, informuojami apie pokyčius organizacijoje. Visa tai skirta tam, kad darbuotojas neatitoltų nuo kolegų, jaustų įmonės bei rinkos pulsą“, – apie aktyvios komunikacijos svarbą kalba A. Lapinienė.

Sėkmingai komunikacijai galima išnaudoti ir socialinius tinklus. Štai ERGO darbuotojai gali būti prijungiami prie „Facebook“ esančios vidinės grupės „ERGO Tėveliai“. Joje patirtimi dalinasi ir pažintis mezga vaikų besilaukiantys, jau vaiko priežiūros atostogose esantys ir iš jų grįžę tėvai.

Gera idėja ir mentoriaus paskyrimas

Iniciatyvi darbdavio komunikacija lemia pozityvesnį sugrįžimą į darbovietę, nei tikėtasi, rodo Didžiosios Britanijos „Major Players“ ir „Bloom UK“ atlikto tyrimo, kurio metu nuodugniai apklausta 200 įvairiose pozicijose dirbančių moterų, duomenys. Apklausos duomenimis, su kas trečia moterimi (32 proc.), kurių sugrįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų buvo pozityvesnis nei tikėtasi, buvo bendrauta prieš joms išeinant į vaiko priežiūros atostogas, o su kas ketvirta (26 proc.) – per. 

Svarbi ir darbdavio komunikacija baigiantis vaiko priežiūros atostogoms. Tuomet reikėtų pasitvirtinti darbuotojo sugrįžimo datą – jei darbuotojas ketina grįžti į darbą nepasibaigus atostogoms, reikia informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Darbdaviui reikėtų susitikti su darbuotoju dar prieš jam grįžtant į darbovietę, o sugrįžus kartu įsivardinti kasdienius darbus, individualius metinius tikslus ir parengti išsamų darbų perėmimo procesą.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į sugrįžtančiojo supažindinimą ir su pokyčiais organizacijos viduje bei rinkoje, naujais kolegomis. Kartais gera idėja tampa mentoriaus ar sugrįžtančiojo bičiulio skyrimas. Net tokie maži dalykai kaip grįžtančio darbuotojo pasveikinimas elektroniniu laišku, pasitikimo pusryčiai, darbo vietos kūrybiškas papuošimas, gali gerokai pagerinti jo patirtį ir padidinti motyvaciją“, – pataria A. Lapinienė.

Ji akcentuoja, kad tuo rūpestis sugrįžusiu darbuotoju neturėtų baigtis. Tik gimus vaikui darbdavys gali pasirūpinti vaiko gimimo išmoka, vėliau – dovanėlėmis Kalėdų ir Pirmojo skambučio šventės proga, suteikti papildomas poilsio dienas, didesniuose biuruose įrengti vaikų erdves.

„Darbdavio indėlis ir komunikacija nuo tada, kai jis sužino apie būsimą darbuotojo šeimos pagausėjimą turi būti be priekaištų. Mat, kaip rodo minėtas Lietuvoje atliktas tyrimas, jo atlikimo metu kas antras (53 proc.) vaiko priežiūros atostogose esantis darbuotojas planuoja negrįžti pas darbdavį arba grįžti, kol susiras darbą. Tokias tendencijas gali pakeisti tik sėkmingas darbdavio elgesys“, – ERGO atstovė.

TAIP PAT SKAITYKITE