Dažnas vakaras šeimoje baigiasi tuo pačiu būdu: vaikas prašo planšetės, o tėvai, pavargę po darbo dienos, sutinka, nes tai paprasčiausias sprendimas. Kartais taip ir turi būti, kai vakaras jau ir taip praėjo namų darbuose ar būreliuose, bet jei kiekvieną vakarą užpildo ekranas, verta ieškoti alternatyvos, kuri užimtų vaiką lygiai taip pat patraukliai, tik dar ir duotų kur kas daugiau naudos jo raidai, o ne palikti kaltės jausmą, kad vėl „leidote” per ilgai sėdėti prie ekrano.
Viena paprasčiausių tokių alternatyvų, kuriai nereikia jokios specialios įrangos ar iš anksto suplanuoto laiko, yra bendra tapyba: užtenka paversti šeimos nuotrauką į tapybos pagal skaičius rinkinį, ir jau tą patį vakarą abu galite sėsti prie drobės.
Kiek ekrano laiko iš tikrųjų rekomenduojama
Skaitmeninės etikos centro parengtose rekomendacijose nurodoma, kad vaikams iki 2 metų ekranų laikas apskritai nerekomenduojamas, 2-5 metų vaikams – ne daugiau valandos per dieną, o vyresniems mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams laisvalaikio ekranų laikas neturėtų viršyti 3-4 valandų. Viršijus šias ribas didėja miego sutrikimų, mažesnio fizinio aktyvumo ir emocinės savijautos problemų rizika (daugiau apie tai skaitykite Skaitmeninės etikos centro puslapyje).
Tai nereiškia, kad ekranai yra priešas, ir niekas nesiūlo jų atsisakyti visam laikui. Tiesiog kiekviena valanda, praleista prie piešimo ar tapybos, yra valanda, per kurią vaikas mokosi kažko, ko ekranas jam neduoda: kantrybės, susikaupimo ir gebėjimo pačiam pasiekti rezultatą, o ne stebėti, kaip rezultatą sukuria kažkas kitas ekrane. Priešingai nei, tarkim, išvyka į baseiną ar sporto treniruotė, tokią veiklą galima pradėti tiesiog virtuvės stalo kampe, kol verda vakarienė, arba lietingą sekmadienį, kai lauke žaisti nesinori, be jokio išankstinio planavimo ar registracijos į būrelį.
Ką bendra tapyba duoda vaiko raidai
Smulkiosios motorikos lavinimas dažnai lieka šešėlyje: tėvai daug dėmesio skiria bėgimui, šokinėjimui ar dviračiui, o teptuko laikymas, spalvos derinimas ir tikslūs pirštų judesiai lieka pamiršti. O būtent smulkioji motorika glaudžiai susijusi su kalbos raida, nes pirštų galiukų stimuliavimas aktyvina smegenų zonas, atsakingas už kalbą: vaikai, kurių smulkioji motorika gerai išlavinta, dažnai anksčiau pradeda kalbėti sudėtingesniais sakiniais ir lengviau mokosi rašyti (plačiau apie šį ryšį rašo Tėvų darželis).
Vaikui svarbu ir tai, kaip greitai matosi rezultatas. Davincified rinkiniuose naudojami tankios pigmentacijos dažai, padengiantys drobę vos vienu sluoksniu, todėl jau po pirmų kelių minučių matosi aiškus skirtumas tarp nuspalvintos ir tuščios srities, o vaikas nespėja prarasti kantrybės, laukdamas, kol antras sluoksnis uždengs pirmojo spragas.
Be to, tapydami kartu su vaiku tėvai gauna kažką, ko jokia programėlė neduoda: dvidešimt ar trisdešimt minučių, per kurias visas dėmesys skirtas vienas kitam, be pranešimų ir be skubėjimo.
Ne tik motorika: tapyba padeda ir tvarkytis su emocijomis. Vaikai ne visada moka žodžiais paaiškinti, ką jaučia, ypač po sunkesnės dienos darželyje ar mokykloje. Tapyba tampa aplinkiniu keliu tą pačią emociją išreikšti: kartais tas pats vaikas, kuris per pietus tylėjo apie susipykimą su draugu, prie drobės pradeda pats pasakoti, kas nutiko, nes rankos užimtos, o žvilgsnis nukreiptas ne į tėvą, o į paveikslą. Tai nėra terapija ta prasme, kaip ją supranta specialistai, bet panašus mechanizmas: veikla, kuri neverčia tiesiogiai žiūrėti į akis, dažnai atlaisvina kalbą lengviau nei tiesioginis klausimas „kaip buvo diena?”.
Kokią nuotrauką verta rinktis
Verta pasirinkti nuotrauką, kurioje ryškiai matosi veido bruožai ar kontrastingi elementai: tokia drobė bus lengviau nutapoma, o rezultatas atrodys tvarkingesnis net pirmą kartą imantis teptuko. Nuotraukos, darytos prieblandoje ar per didelio atstumo, dažniausiai virsta neaiškiomis, sunkiai atpažįstamomis dėmėmis, todėl geriau rinktis vasaros iškylos ar gimtadienio akimirką natūralioje šviesoje nei tamsų vakarinį kadrą.
Jei namuose yra keli vaikai, kiekvienas gali tapyti savo mažesnę drobę greta, taip išvengsite ginčų dėl to, kieno eilė laikyti teptuką, o pabaigoje atsiras visa mini paroda ant sienos.
Jei norite pradėti nuo paprastesnio varianto
Ne kiekvienai šeimai iš karto atsiranda ta viena tinkama nuotrauka, o kartais tiesiog norisi pabandyti, prieš investuojant laiką į savo pačių atvaizdo pasirinkimą. Tokiu atveju verta pradėti nuo gatavų tapybos pagal skaičius rinkinių vaikams, kuriuose jau atrinkti gyvūnų, gėlių ar pasakų personažų motyvai: juos galima pradėti tapyti iš karto, o savo šeimos nuotrauką paversti drobe pasilikti kitam kartui, kai jau žinosite, kaip visas procesas veikia.
Kitos kūrybinės veiklos idėjos
Tapyba nėra vienintelis kelias, ir verta turėti keletą variantų po ranka, kad veikla neatsibostų:Lipdymas iš plastilino ar modelino – lavina tuos pačius pirštų raumenis, o gatavus darbelius galima išdžiovinti ir pasidėti ant lentynos.Didelio formato dėlionės – ypač tinka vakarais, kai norisi ramesnės, bet vis tiek bendros veiklos prieš miegą.Paprasti popieriaus karpiniai ar kolažai iš senų žurnalų – beveik nieko nekainuoja ir leidžia vaikui pačiam rinktis, ką dėti į savo kompoziciją.Kvapiųjų žolelių ar mikrožalumynų auginimas ant palangės – kūrybinė veikla, kuri driekiasi savaites, o ne vieną vakarą, ir moko atsakomybės.
Visos šios veiklos turi vieną bendrą bruožą: vaikas mato tiesioginį savo pastangų rezultatą, o tai kaip tik ir yra tai, ko dažniausiai trūksta pasyviai stebint ekraną.
Kada tai tampa proga dovanoti
Panašus rinkinys – ne tik vakaro veikla, bet ir proga sukurti dovaną senelei, tėčiui ar mokytojai. Vaikas pats pasirenka nuotrauką, pats tapo (dažnai su tėvų pagalba sunkesnėse vietose), o rezultatas tampa asmenišku dovanojimu, kurio nenupirksi parduotuvėje: senelė gaus ne dar vieną puokštę gėlių, o paveikslą, kurį anūkas pats nutapė specialiai jai. Kai rinkinys jau paruoštas dovanoti, papildomo vyniojimo nereikia: Davincified rinkinius siunčia dovanoms tinkamoje pakuotėje, tad juos galima tiesiog įteikti.
Keli patarimai pirmam kartui
Skirkite tapybai trumpus, bet reguliarius intervalus: 20-30 minučių vienu prisėdimu vaikui dažnai užtenka, ilgesnė sesija gali pavargdinti.Leiskite vaikui pačiam rinktis spalvų tvarką, net jei ji nelogiška suaugusiam, taip išsaugoma jo kūrybinė laisvė.Neskubinkite ir nekoreguokite kiekvieno teptuko judesio: klaidos šioje veikloje yra dalis proceso, o ne kažkas, ką reikia ištaisyti.Vietoj vieno didelio projekto pabandykite pradėti nuo mažesnio formato drobės: greičiau baigtas darbas vaikui suteikia daugiau pasitenkinimo.
Ekranas visada bus po ranka, kai jo prireiks. O štai vakaras, praleistas kartu prie drobės, lieka kaip prisiminimas ir, jei pasiseks, kaip paveikslas ant sienos.
