Gyvenimas kupinas paradoksų: visame pasaulyje skambinama pavojaus varpais dėl tiesiog akyse tunkančių vaikų, o jūs saviškio niekaip negalite priversti normaliai pavalgyti.
Laimė, nevalgaus vaiko problema dažniausiai egzistuoja tik jo tėvų galvose: mažylis minta visiškai normaliai, tiesiog mažiau – palyginti su suaugusiaisiais. Tačiau ką daryti, jeigu vaikas iš tiesų suvalgo nepakankamai pagal savo amžių? Juk tokia mityba gali atsiliepti jo augimui, vystymuisi ir protiniams gebėjimams!
Požymiai, kuriuos vertėtų atsiminti
Neįtikėtina, bet parametrai, pagal kuriuos galima atpažinti nevalgų vaiką, tikrai egzistuoja. Bet pirmiau turėtumėte žinoti, kad su šia problema susiduriate ne jūs vieni. Išrankumas ir net visiškas maisto atsisakymas būdingas mažiems vaikams visame pasaulyje. Kai kurių šaltinių duomenimis, nuo 20 iki 60 proc. ikimokyklinukų bei pradinukų turi mitybos problemų. Aišku, ne visos jos yra vienodos ir ne visada paprasta atskirti rimtą bėdą nuo tiesiog augančio organizmo kaprizo, kuris su amžiumi praeis.
- Vaikas auga, tačiau nepriauga svorio.
- Vaikas vengia valgyti tam tikros tekstūros arba konsistencijos maistą – pavyzdžiui, kietą augalinės kilmės.
- Vaikas atsisako valgyti visus tam tikros grupės produktus (pavyzdžiui, nė į burną neima vaisių).
- Vaikas trikdo visos šeimos pietus (pusryčius, vakarienę) savo elgesiu prie stalo – šeimynykščiams tampa tikra kančia stebėti, kaip jis vargsta prie lėkštės su maistu.
- Vaikas nori valgyti, tačiau akivaizdžiai negali (tai veikiausiai yra pats rimčiausias požymis).
Visi nevalgieji – skirtingi
Turintieji prastą apetitą. Tokių vaikų maistas paprastai nedomina – nuo jų nėra jokio reikalo slėpti net saldžius skanėstus. Jeigu jie ir valgo, tai labai greitai pasisotina.
Išrankieji. Jie savo valgiaraštį apriboja kelių rūšių maistu ir kategoriškai atsisako net paragauti naujų patiekalų. Šiuos vaikus įprasta vadinti kaprizingais arba užgaidžiais maistui.
Bijantieji valgyti. Tokiais vaikai tampa, kai valgant jiems anksčiau yra nutikęs koks nors nemalonus dalykas (pavyzdžiui, jie užspringo maistu).
Iš kur atsiranda užsispyrėliai
Jaudintis yra dėl ko
Kantrybės ir dar kartą kantrybės
- Jokiu būdu nelinksminti ir kitaip neužimti vaiko, kai jis valgo.
- Prie stalo elgtis visada vienodai ir neutraliai – tai yra prievarta nespausti vaiko valgyti.
- Stimuliuoti apetitą ribojant užkandžius ir gerai apgalvojant porcijų dydžius.
- Apriboti valgymo laiką iki 20–30 minučių.
- Siūlyti vaikui produktus, atitinkančius jo amžių.
- Naujus patiekalus į valgiaraštį įtraukti pamažu ir reguliariai.
- Skatinti vaiko savarankiškumą (nemaitinti iš šaukštelio tų, kurie ir patys jau sugeba naudotis valgomaisiais įrankiais).
- Kad ir kaip vaikas išsiterliotų valgydamas, nekreipti į tai jokio dėmesio.