Nė vienas vaikas neužauga be ligų. Peršalimo ligos, virusinės infekcijos formuoja imunitetą. Kaip padėti, kad liga praeitų lengviau ir be komplikacijų? Ką turėtume padaryti, kad organizmo adaptacija vyktų švelniai, be didelių iššūkių sveikatai? Ar vaiko imlumas ligoms priklauso nuo aplinkos šeimoje, mamos baimių, tarpusavio tėvų santykių?
Šias aktualias temas nagrinėja gydytoja natūropatė, homeopatė, holistinio sveikatos principo propaguotoja Diana Laurynaitienė.
Kodėl tik pradėjęs lankyti darželį vaikas nuolat serga?
Darželis vaikams yra tarsi „darbo vieta“. Čia jie mokosi bendrauti, ugdo charakterio savybes. Be to, pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, suaktyvėja ir apsikeitimas virusais, nes vyksta glaudus bendravimas su bendraamžiais, o kartu padidėja ir psichoemocinis bei fizinis krūvis. Taigi, viena vertus, darželyje vaikai mokosi prisitaikyti, bendrauti, dalytis, mylėti, atleisti ir visų kitų žmogiškų jausmų ir emocijų. Šioje bendravimo mokykloje vaikui svarbu padėti pasirinkti tinkamą emociją. Nes psichoemocinė vaiko būsena turi labai didelę reikšmę jo organizmo atsparumui.
Kita vertus, Lietuvoje yra keturi metų laikai, ir oro sąlygos kinta labai smarkiai, todėl natūralu, kad vaikai serga, o ligos treniruoja jo organizmo adaptacines funkcijas. Todėl labai svarbu vaikus grūdinti: vesti į baseiną, pirtį, lauką bet kokiu oru, mankštinti. Dar viena svarbi detalė – „neperkrauti“ būreliais ir papildomais krūviais, palikti laiko vaikiškiems padūkimams, paskatinti taip juos atsipalaiduoti.
Žmogus – ne tik kūnas, bet ir mintys, emocijos
Homeopatija į pacientą žiūri kompleksiškai. Ligoms formuotis įtakos turi ne tik kūno fizinė sveikata, bet ir minčių, emocijų sveikata. O vaikai yra šeimos „veidrodžiai“. Todėl jeigu vaikas serga dažnai, gydytojas homeopatas to priežasčių ieško ir šeimoje, partnerių sutarime ir bendravime. Galima netgi įvesti terminą „šeimos santykių imunitetas“.
Auklėti vaikus turėtume taip, kad jie išmoktų atsakomybės, darbštumo, geraširdiškumo, turėtų savigarbos. Turėtume mokyti juos bendravimo kultūros ir pozityvaus mąstymo. Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur tarp vyro ir moters yra sukurta meilės erdvė ir saugi aplinka, o geraširdiškumas ir taikingumas rodomas savo pavyzdžiu. Gali atrodyti, kad draugiškumas, optimizmas ir empatija neturi nieko bendra su imunitetu, o iš tikro tai savybės, kurios padeda stiprinti imunitetą. Tai yra plati ir labai svarbi tema, kuriai reikia skirti daug dėmesio ir žinių. Tik tokiu atveju vaikas augs sveikas, o jo atsparumas ligoms bus didelis.
Statistiškai per dieną Lietuvoje tėvai vaikui skiria iki 8 minučių. Ar to pakanka? – retorinis klausimas.
Kas dar gali silpninti vaiko sveikatą?
Mūsų organizmo atsparumą silpninti gali ekologiniai veiksniai, stresai, nesveikas gyvenimo būdas, virusai, bakterijos, parazitai, netinkama mityba, žalingi įpročiai, vaistai, chirurginės intervencijos, miego sutrikimai. Taip pat mintys, emocijos, jausmai, charakterio savybės. Beje, pastarosios veikia ne tik mus pačius, bet ir mūsų artimuosius. Vadinasi, jeigu vyras su žmona nesutaria, meluoja, apkalba, pyksta ar išgyvena kitą neigiamą emociją, tai persiduoda ir vaikui. Ir nesvarbu, kad kai tėvai pykosi, jo šalia nebuvo, vaikas jaučia įtampą, nemeilę ir viską sugeria tarsi kempinė. To pasekmė – ligos. Nedarnioje šeimoje sergantis vaikas yra tarsi tėvų taikdarys, nes, jam susirgus, sušvelnėja ir ryšys tarp tėvelio ir mamytės.
Todėl noriu pabrėžti, kad, kalbant apie vaikų imunitetą, labai svarbu puoselėti ir saugoti „šeimos bendravimo imunitetą“. Nuo to, kaip vaikas jaučiasi šeimoje, priklauso ir kaip jausis darželyje, mokykloje, kaip dažnai sirgs. Kai šeimoje daug įtampos ir nesutarimų, vaikai išgyvena baimę, įtampą, liūdesį ir kitus neigiamus jausmus, kurių galime nė nepastebėti. Neigiamai vaiko sveikatą veikia ir mamos baimės. Dėl jų vaikas gali susirgti arba lėčiau sveikti. Daug psichinės energijos vaikai išeikvoja „kovodami“ slapčia ar verksmais su nemeile ir tėvų barniais, ir dėlto nelieka energijos imunitetui, kuris turėtų susidoroti su virusais esančiais aplinkoje.
Ligos dėl bendravimo problemų
Vaikams turime padėti prisitaikyti prie žmonių, priimti kitus, ugdyti draugiškumą ir taikingumą. Silpno vaiko imuniteto priežastys gali būti bendravimo sunkumai, kurie nualina psichinę energiją. Laiku nesuteikus kompleksinės pagalbos, ligos gilėja. Peršalimai pereina į gilesnį kosulį, kosulys į obstrukcinį bronchitą, odos ligas, alergijas ir t.t. Tai rodo, kad vaikas turi gana didelių adaptacijos aplinkoje ir gyvenime sunkumų. Svarbu suprasti, kad visi mokomės gyvenimo santykių ir iškeltų gyvenimo uždavinių įveikimo. Tačiau ne tik nemokėjimas bendrauti, bet ir bendravimo trūkumas gali būti žalingas vaiko sveikatai, jo organizmo atsparumui. Geriausios pamokos vaikams vyksta su kitais vaikais. Emocinis bendravimo džiugesys – labai stiprus vaistas imunitetui. Todėl rekomenduojama vaiką leisti į darželį, nes, kaip jau minėjau, daugiausia ligų yra dėl bendravimo sunkumų ir bendravimo trūkumo, puiku, kai vaikai to pradeda mokytis kuo anksčiau.
Simptomas – sveikimo pradžia
Gydytojams homeopatams simptomas yra „draugas“. Kiekvienas simptomas jau rodo, kad prasidėjo organizmo sveikimo procesas. Simptomas yra natūrali organizmo išraiška, kai dėl sutrikdytos organizmo pusiausvyros pradeda veikti atkuriamieji ir gynybiniai procesai. Todėl homeopatijoje simptomas yra rodiklis, pagal kurį parenkamas preparatas, kuris suaktyvins paties organizmo „vidinį“ gydytoją. Tėveliai neturėtų išsigąsti, kai vaikas ima kosėti, čiaudėti, kai jį vargina sloga. Svarbu, kad šie negalavimai neužsitęstų ilgiau nei savaitę.
Kaip padėti nepakenkus?
Ką, vaikui susirgus, turėtų daryti tėveliai? Pirkti vaistų, bėgti pas pediatrus ar laukti, kol savaime praeis? Visada geriau padėti negu nieko nedaryti. Tačiau pagalba turi būti švelni, ne tokia, kuri vieną gydo, o kitą žaloja. Tad rekomenduojama atsigręžti į homeopatiją. Tai švelnus, ne slopinantis imunitetą, o jį moduliuojantis gydymo būdas, kuris praktiškai neturi šalutinio poveikio. Homeopatijos principas – panašus veikia panašų. Pavyzdžiui, pjaustydami svogūną, ašarojame, „bėga“ nosis. Homeopatiškai paruoštas svogūnas gydys tokią slogą, kurios metu ir nosis „upeliais teka“, ir akys ašaroja.
Ar yra pripratimo pavojus?
Neretai tenka išgirsti klausimą: ar minėtas homeopatinis imuniteto stiprinimo rinkinys nepadarys meškos paslaugos, nes dirbs vietoje organizmo, tad pats organizmas jau nebenorės kovoti ir lauks, kol už jį tai atliks vaistai? Tikrai to nereikėtų bijoti, nes homeopatija, kaip jau minėta, veikia švelniai, neslopina organizmo funkcijų, reakcijų, sistemų veiklos, tik suaktyvina, sužadina organizmo „vidinį“ gydytoją ir bioreguliaciją. Bioreguliacija ir yra organizmo gebėjimas priešintis ligos sukėlėjui, atkuriant suardytą pusiausvyrą ir stiprinant mechanizmus, kurie reikalingi norint išgyti.
Ką gali tėvai ir artimieji?
Ligos buvo, yra ir bus. Gydytojų natūropatų-homeopatų tikslas – kuo natūraliau ir efektyviau valdyti šią situaciją.
Meilė ir draugiškumas, geri tarpusavio santykiai yra labai svarbus vaistas, norint užauginti ne tik išmintingą, bet ir sveiką vaiką. Tėvai turėtų padėti vaikams prisitaikyti gyvenime, kolektyvuose, mokyti juos su meile ir draugiškumu priimti kitus vaikus. Gydomąją galią turi pasakos. Todėl labai rekomenduojama skaityti jas vaikams nuo pat mažų dienų, net kūdikėliams. Ypatingu terapiniu poveikiu pasižymi H. K. Anderseno pasakos.
Kartu reikia stiprinti kūną, grūdinti vaiką, stengtis, kad jis kasdien būtų gryname ore.