Statistikos duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama maždaug po porą tūkstančių utėlėtumo (pedikuliozės) atvejų. Bene pusė užsikrėtusiųjų yra mokyklinio amžiaus vaikai. Užsikrėtimui pedikulioze būdingas simptomas – niežulys, kuris sustiprėja 3–4 savaitę po užsikrėtimo. Kasantis pernelyg aktyviai, gali atsirasti žaizdelės, šašai, pūslelės, išsivystyti antrinė infekcija. Utėlių patelės deda kiaušinėlius (glindas), kurie labai gerai prikimba prie plaukų. Per gyvenimą viena patelė gali padėti net iki 300 kiaušinių. Iš glindų po 5–9 dienų išsivysto lervos. Mažos utėlaitės išsirita po 1-2 savaičių ir jau po pusvalandžio sugeba siurbti kraują.
Galvinė utėlė gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose 27–38 dienas. Kai jų labai daug, jų galima aptikti ne tik plaukuose, bet ir ant kūno, rūbuose, kituose minkštuose daiktuose. Šie parazitai yra 2–4 mm ilgio, pilkos spalvos, kasdien sugeba atidėti po 4 kiaušinėlius. Glindas utėlė priklijuoja prie plauko arti odos, todėl jas yra labai sunku iššukuoti. Galvinė utėlė kraują siurbia kas 2–3 val. ir be žmogaus gali išgyventi iki 24 valandų.
Vien tik įsivaizduojant tokį reginį ima niežėti galvą, o ką kalbėti, jeigu tai nutinka iš tikrųjų? Siurbdama kraują utėlė sukelia niežulį. Tai neleidžia susikaupti, dirgina psichiką, trikdo miegą, išbalansuoja emocijas. Į iki kraujo nukasytas vietas gali pakliūti mikroorganizmai, pvz. iš panagių, ir išsivystyti antrinė infekcija, pūliniai, kitos odos ligos.
Kad taip nenutiktų, būtina iškart imtis visų įmanomų parazitus naikinančių priemonių. Neverta kentėti ir gėdytis, neva utėlės – nevalyvumo požymis. Svarbu kuo skubiau gydytis ir neplatinti šių kraujasiurbių parazitų aplinkiniams.
